Nuolatinis pergalvojimas arba “overthinking”

Kas yra nuolatinįis pergalvojimas (angl. overthinking) ir 10 požymių, kaip jį atpažinti (1/2 dalis)

Rasa Trakimavięienė

11/19/20222 min read

Nuolatinis pergalvojimas, kai nepaliaujamai vėl ir vėl svarstai apie tuos pačius dalykus, angliškai turi terminą “overthinking”. Toks nepaliaujamas galvojimas, nuolat besisukančių minčių srautas galvoje dažnai yra psichologinių problemų, tokių kaip depresija ar nerimas, šaltinis.

Kuo daugiau galvoji, tuo blogiau jautiesi. Kuo blogiau jautiesi, tuo daugiau galvoji. Tai tarsi užburta spiralė, kuria grimzti žemyn. Pastebėti, jog esi šioje spiralėje sunku, nes atrodo, kad tai kaži kaip tau naudinga.

Ar rasi geresnį sprengimą? O gal nepadarysi tos pačios klaidos vėl, jei galvosi ilgiau? Nebūtinai.

Deja, dažniausiai būna priešingai. Vis stiprėjantys negatyvūs jausmai tarsi užgožia blaivų mąstymą ir trukdo rasti sprendimą ar imtis teisingų veiksmų.

Du nuolatinio pergalvojimo būdai

Nuolatinis pergalvojimas turi dvi formas: nerimaujama dėl ateities arba nerimaujama dėl praeities (dar vadinama ruminavimu).

Tai skiriasi nuo apmąstymų ieškant būdų, kaip išspręsti problemą. Nuolatinis pergalvojimas yra svarstymas apie problemą; tai tarsi gyvenimas ta problema.

Tai taip pat skiriasi nuo savirekfleksijos. Savirefleksijos tikslas yra kažką išsiaiškinti apie save arba pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos. Tai tikslinga.

Nuolatinis pergalvojimas yra mąstymas apie tai, kaip blogai jautiesi ir apie viską, ko negali sukontroliuoti. Tai nepadeda sugeneruoti naujų įžvalgų, todėl negali būti problemų sprendimo raktas.

Taip pat nesvarbu, kiek laiko skirsi tokiam pergalvojimui. Nei 12 minučių, nei 12 valandų tokio pergalvojimo tavo gyvenimo nepagerins - priešingai nei laikas, skirtas produktyviam kūrybiškų sprendimų ieškojimui.

Požymiai, jog esi linkęs į nuolatinį pergalvojimą

Jei atpažinsi savo polinkį į nuolatinį pergalvojimą, gali imtis veiksmų, kad tai pakeistum. Tačiau pirmiausia turi pripažinti, jog toks mąstymo būdas yra veikiau žalingas, nei naudingas. Kartais žmonės galvoja, kad jų nuolatinis pergalvojimas kažkaip užkirs kelią blogiems dalykams. Jie mano, kad jei pakankamai nesijaudins ar pakankamai nepergalvos praeities, tai kažkokiu būdu susidurs su dar daugiau problemų. Tačiau toks mąstymo būdas niekaip neužkerta kelio išvengti problemų ar jas išspręsti.

10 požymių, jog esi linkęs (-usi) nuolat pergalvoti

  • Nuolat, vėl ir vėl išgyveni gėdingas akimirkas savo galvoje

  • Sunku užmigti, nes atrodo, kad smegenys niekada neišsijungs

  • Užduodi sau daug klausimų „kas būtų, jei...“

  • Daug laiko praleidi galvodamas(-a) apie paslėptus dalykus, kuriuos pasakė žmonės arba apie vykstančių įvykių prasmę

  • Mintyse vėl ir vėl kartoji pokalbius su žmonėmis ir galvoji apie visus dalykus, kuriuos galėjai pasakyti arba kurių būtum verčiau nesakęs(-iusi)

  • Vėl ir vėl atmintyje atgamini ir tarsi iš naujo išgyveni savo klaidas

  • Kai kas nors kalba ar elgiasi taip, kaip tau nepatinka, mintyse vėl ir vėl tai atkuri

  • Kartais nesuvoki kas vyksta aplinkui, nes galvoji apie dalykus kurie įvyko praeityje, arba nerimauji dėl dalykų kurie gali nutikti ateityje

  • Daug laiko praleidi nerimaudamas(-a) dėl dalykų, kurių negaliu kontroliuoti

  • Negali atitraukti minčių nuo savo rūpesčių

    Jei suvoki, kad esi linkęs(-usi) į nuolatinį pergalvojimą, nenusimink. Gali imtis veiksmų bei susigrąžinti savo laiką, energiją ir protavimo galią. Apie tai, kuo skiriasi nerimavimas apie ateitį ir nerimavimas apie praeitį (ruminavimas) bei ką gali padarti, kad jį sumažintum – skaityk kitose dalyse netrukus.